primesti

primesti
primèsti, prìmeta, prìmetė 1. intr. numesti iki tam tikros vietos: Kartais permesdavo, kartais neprimesdavo ir retai kada pataikydavo į taikinį A.Vien. ^ Neprimesi su kepure – toki eilė pri biliotų! Šts.
primetamaĩ adv.: Pasitraukęs nuo jų akmenimi primetamai . primestinaĩ adv.: Nė iš tolo, nė primestinaĩ negal prieiti pri agurkų – varžos pirkliai Dr. | refl.: Susitraukė prie kelio minia, kad nei su kepure neprisimesi, nei grūste neprisigrūsi .
2. tr. N metant iš tolo paduoti: Ilžė primetė jai raktus ir pati nusisuko į langą I.Simon. Tai plikai panai karalius primetė ploščių apsivilkti (ps.) Plng. An smerties vedama, šaukė brolius į pagalbą, ir atlėkė devyni varnai kriunkdami. Tiems ji marškinius jau veik gatavus prìmetė Jrk101. Man prišaukė, kad jam kartę primesčiau LMD. Matrozai jiems lyną primetė Rdž. 3. tr. daug pridėti metant: Iš markos primetė didžiausią krūvą žemių Lnkv. Kas gi taip daro: prìmetė, prìmetė be jokios tvarkos! Srv. | refl. tr.: Prìsmetė tų [rugių], katrų jis nori Lp.prikrauti, pripildyti metant: Primetė pečių medžių Jnš. Prìmetėm pilną rėčką bulvių Gs. | refl. tr.: Netrukome prisimèstie vežimą žvyriaus Mrj. 4. tr. daugiau, dar įmesti, įdėti (malkų į krosnį): O kad baigia kūrintis, o dar neužminkyta! Primèsk, dar tepasikūrina Sml. 5. tr. R30 pridėti, prikrėsti prie ko: Kalkių prie sienos, žemių prie medžių primèsti KI88. | Plyšius užlaistyti, primèsti KII315. 6. tr. Trgn, Ad paduoti po truputį, retkarčiais (pašaro): Jei kada prìmeti kokį gorčių avižų, tai ar tokiu arkliu greitai važiuosi! Alv. Gal kiaulėm ką prìmetėt? Pc. Gyvuliam – kap Dievas davė: prìmetė – neprìmetė, bile jis pavalgęs Dkš. Žėdnas nenori valgint, tik kap šuniu primeta Arm. Turėjo žolę vargingai suieškoti arba svėres rankiot, kad tikt vakarais savo melžamoms karvėms ką primesti galėtų K.Donel1. 7. tr. duoti dovanai, iš malonės: Pasidalino anie broliai turtą tėvo, o tam kvailiui tik primetė tokį mažą veršiuką (ps.) Brt. Pirkit knygas, tai ir aš primesiu kokį skatiką Rod. Tetulė dažnai prìmeta po rūbelį Ds. Kad būt župonuką davę, o dar̃ prìmetė kokį (seną) Lp. Džiaugėsi kaip išalkęs vargdienis, plutelę primestas J.Jabl. Džiaugiasi primestas kokį menką grašgalį Žem. Niekados nevilkias, kad tiesiog iš dangaus tau ką primes S.Dauk. O tai visa bus jumus primesta SPII86. | Šiąnakt mums sūnų Dievas primetė (mums gimė sūnus) BsPII94.duoti šiek tiek atsilyginant: Vaikams už žąsiagonę žadėjai puspūdį rugių primest, tai kur tie rugiai? J.Balt. Prìmetė ben kiek už tuos daiktus Dbk. Motinai kepaluką pagrandelį primes ir lieps vaikus supti ir namie būti Sz. Primesk kelis rublius, i pažiūrės tau tą karvę Šmk. Kad nieko nesušnekėjai, tai primes tau kelis rublius, ir galėsi džiaugtis Lkč.dar kiek primokėti, pridėti: Aš tamstai savo karvę parduosiu, jei dar porą rublių ant uodegos primèsi Vkš. | Tu dar primestumi (pridėtum bausmės), kad galėtumi Nt. 8. tr. prievarta priskirti, įbrukti: Gegužės vargas – kur svetimą lizdą surasti, kam savo vaikelį primesti KrvP(Grk). Primetė kaip gegužė kielei vaiką LTR(Kv). Ar anas tau mergos primestas, ar giminietis? Tvr. Jam arklys primestas J.Jabl. Kam tu man svetimą bėdą prìmeti?! Dbk. Negi gegulė esi, kad savas bėdas kitam primestum! PPr390. Jie mums primeta savo skonį . Tarybų Sąjungai karas buvo primestas (sov.) sp. Čia turime kelius sakinius, kuriems trūksta veiksnių, ir – kas svarbiausia – tų trūkstamųjų veiksnių čia nė neprimesi J.Jabl. 9. tr. prijungti, priskirti: Klaipėdos kraštą prie Lietuvos prìmetė Vlkš. Šiaudviečiai buvo primesti prie Užpelkių Pgg. ( 10. tr. Plv žr. užmesti 32: Kiekviename žingsnyje man primestų, kokią malonę man jos sūnus padaręs ir kad aš jo neverta I.Simon. Jau ma[n] prìmetė, kam leidžiu su eržilu dirbt Žl. Nė vienas neprìmetė, kad aš neteisinga, tik tu Trgn. Kas jūsų gali primesti man nuodėmę? brš. Dabar man tą patį prìmeta: sako, kad ir aš kartu su jais sūrius vogęs Dbk. 11. tr. Alk, Užv, Sml, Rm grąžinti sugadintą daiktą tam, kas jį sugadino, išreikalaujant jo vertę: Negerai pasiuvo kailinius, tai prìmečiau Rdm. Visi stebas, kad tu to audeklo audėjai neprimeti Plt. Mergos sutepė jos skepetą, tai ir prìmetė jom Lp. 12. refl. tr. apsimesti daug metmenų: Kada beišausi tiek drobės prisimetusi? Kp. 13. refl. paskubomis apsisiausti, užsimesti drabužį: Prismesk kokia skara – lauke labai vėjas pučia . Kap jam nešalta: tik su marškiniais ir skrebukais prismẽtęs Dbč. 14. priglausti, prikišti (prie žemės): Primès galvelę in žemę, i užgirdo: jau velniai dunda (ps.) Tvr.refl. priglusti, prikristi (prie žemės): [Moterys] meldės, vos ne visos klaupusios ar pri grindų prisimetusios M.Valanč. Jūs tokio bijokiatės, kurs, pri žemės prisimèsdamas, pilvu slinkdamas, pažemiais eit PP84. Ne tiek ji grėbė, kiek graudžiai verkė, int margo grėblelio pasiremdama, prie juodos žemelės prisimesdama KlpD88. Nė prisimetus (prisikišus) negal matyti – toki tamsi naktis Šts. Paršelis prisimesdamas (labai godžiai) ėda jovalą Šts. 15. refl. Tvr prisiglausti, pasislėpti: Kai pradės lyt, kur tu prismesì? Sdk. Čia zuikis prisimes, dėl to aš i padėjau tą šaką lapuotą Šts. Prisimèsti norėjo už medžių krūvos Dr. 16. refl. prisigretinti, prisidėti, pritapti: Svetimas šuo prisìmetė pri munęs: kur aš, ten ir šuo Šts. Einant vakare prisìmetė kažkoks žmogus. Gavau pabėgti, kol atsikračiau Trg. Norėjo ir jis prisimest prie mūsų kompanijos, tik močia neleido Ėr. Aš prisimèsiu, ir ans nuveš muno grūdus su savaisiais į malūną Lk.Žg prikibti, prisigretinti, prisimeilinti: Reiks atstoti nuo mergaičių, prisimesti prie našlelės NS1037. Ta mergė prisìmetė pri to vaikio Vkš.kur prisiglausti, apsigyventi: Likus našle, prisimetė prie brolio ir gyvena Ign. Gera jai, prie bagoto našlio prismetus Ds. Neturiu kur prisimesti N. Kažkieno rudas katinas pri mūsų prisìmetė Up. 17. refl. Skr, Ktk. Trg, Skd, Vkš prikibti (apie ligą): Ažusikrečiu, prisimeta manęsp liga SD437. Kano, ar jau liga kokia prisimes: taip nesigali, nei valgyt norisi Ds. Prisimetė džiova, ir mirė Šts. Ilgai vartojant taboką, prisimeta nosies sloga V.Kudir. Prisimetė jam po tam gelta BPI112. | Buvo prisimetęs karštis akyse; iš kelių daktarų ėmiau vaistų, ir atpuolė Pšl. Nagais pačiupinėjo, ir karštis prie ronos prisimetė, paraudo aplink Mrj. Ugnis prisimetė R402. Prìsmetė ugnis ingi koją, vėlei sopa Arm. 18. refl. privisti, atsirasti: Niežų prisimetė galva vaikams Šts. Tame darže prisìmetė usnių Škn. Prisimeta pilnos dirvos, kad linūse suskis randas Šts. Kailiniuose prisimetė utėlių Jnš. 19. refl. užsikrėsti, išsiplėsti žaizdai: Šunio dantys – tai žinai: prìsmeta nuog jo [įkandimo] Lp. Nekrapštyk to šašo – kap prismès, tai sunku bus išgydyti . Rodos, tik truputį įdrėskiau ranką, ale kad prisìmetė, tai atsivėrė baisus sopulys Mrs. Kad neprismestų visoki indrėskimai, labai gerai kiaulės tulžim užtept, kai tik insidreski Krok. Kap sušalo, tai vėl žaizda prisìmetė ant kojos toj pačioj vietoj Pns. 20. refl. Dglš dėtis kuo, apsimesti: Kaip tik kas dirbt, tai tu vis sergančiu prisìmeti Sdk. Aš bent tikrai negaliu kęsti tų šventaisiais prisimetusių LzP. Žinojo visa, tik prisimetė nežinančiu Ds. Lapė atsigulė šone kelio ir prisimetė negyva (ps.) Mlt. Vaikas nemiegojo, tik buvo prisimetęs, kad miega II254. ^ Angelu prisimetęs, velnio darbą atliko KrvP(Mrk). 21. refl. prasimanyti kokį reikalą norint kur nueiti: Prisimetęs kažkokiu reikalu, nuėjau pas draugą . Nuėjau pas juos, prisimetęs rėčio Ėr. 22. tr. , Kp privirinti, prilieti metalo gabalą (prie norago, prie kirvio ašmenų): Šitos žagrės jau nebegalės pasmailinti, reikės primesti Ps. Nešk į kalvę kirvį, tegul ašmenis primeta Lnkv. 23. tr. paskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu), pramesti: Viralą kiek primeti, tai vis gardžiau . Šiandie ne prasta [diena] – primestà (viralas uždarytas riebalais) Al. 24. tr. pritraukti (valktį): Žiūrėk, arklys sunkiai veža – primèsk valktį Km. 25. tr., intr. prigerti svaiginamųjų gėrimų: Primetė šnapšės, kad ėmė keikties Šts. Abudu primẽtę buvo Vkš. | refl.: Prisimetusiu besugrįžo iš miestalio Šts. 26. intr. pridėti (žodį), pridurti: Ar nepavelysite tamistos prie jūsų kalbos keletą žodžių primestie? Rp. Duok Dieve sveikatos! – primetė moteriškė LzP. Išbalo kaip popierelis, – primetė Striaukienė S.Čiurl.
◊ kùmščią primèsti užduoti, smogti: Jis jai kokią kùmščią prìmetė i pabarė Gs.
po žõdį primèsti pritarti, patarti: Visi primetė po žodį, kad ženytųsi, o dar̃ tylėkit, nieko nekaltinkit Arm. Kap primetėm po žodį, tai ir paklausė Arm.
šùnkojes primèsti; M.Valanč veltui suvaikščioti: Šunkojes primečiau, t. y. darmiai sucangavau, suvaikščiojau J.
žõdį primèsti
1. pasakyti, pratarti: Pratūzino pro šalį, žodžio neprimetęs Šts. Nėkas žodelio doro neprimetė vargšuo par amžių Šts.
2. užtarti: Jei reiks, ir aš primèsiu kokį žodẽlį Gs. Nekurie senatoriai rasi būt ir primetę kokį žodelį katalikams, bet kad pats ciecorius parsisakė jų neužkentąs, todėl nėkas nebdrįso jų ginti M.Valanč.
\ mesti; antmesti; apmesti; atmesti; damesti; įmesti; išmesti; numesti; pamesti; papamesti; parmesti; permesti; pramesti; primesti; razsimesti; sumesti; pasumesti; užmesti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • primesti — primèsti vksm. Primèsk į krósnį málkų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • primęsti — 1 primę̃sti, primeñčia, prìmentė tr. 1. daug prigaminti, primaišyti: Primentei daug košės J. 2. įmaišyti, įplakti (miltų): Primęsk miltų prie lapų, geriaus ės jovalą kiaulės J. Neprimę̃sk tiek, o tai bus per tiršta košė Šmk. męsti; įmęsti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • primęsti — primę̃sti vksm. Pri̇̀mentei daũg kõšės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • primestinis — primesti̇̀nis, primesti̇̀nė bdv. Primesti̇̀nis dalỹkas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • primestinė — primesti̇̀nis, primesti̇̀nė bdv. Primesti̇̀nis dalỹkas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • primestinė — primestìnė sf. (2) 1. SD155 tokia užkrečiama liga, maras. 2. užverčiamoji pakraštinė prisodinta bulvių vaga: Prie išmestinės padarykit primestìnę, ba vietos nėra cielai vagutei Ig. Primestìnė daroma, kad neliktų dyka žemė Ig …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • primetimas — primetìmas sm. (2) 1. M → primesti 1. 2. KII315 → primesti 3. 3. → primesti 7: Kokio primetìmo benori, kiek pačiai bereik? Užv. 4. → primesti 8: Protestuojame prieš antiliaudiško teroristinio režimo primetimą sp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • primestinis — 2 primestìnis, ė adj., smob. (2), primestinỹs, ė̃ (34b) 1. J paliktas kam auginti, pamestinukas: Šitas vaikas yra primestinis Yl. Trys jų vaikai ir vienas primestìnis Ds. „Priklydėlis, primestinis“, – kalbėjo kažin kokie slėpingi balsai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priblokšti — priblõkšti, priblõškia, prìbloškė tr. 1. K daug primesti: Kam tiek daug pribloškei pėdų ant vežimo, nespėju sukrauti Pn. 2. arti prie ko primesti: Priblõkšk prie sienos tą sūdą iš po kojų J. ║ CII565 prigniuždyti, prispausti: Mink ant jų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • primestinis — 1 primestìnis sm. (2) toks lošimas kortomis: Loškit primestìnį, tai ir aš eisiu Skr. Ir be primestìnio yra ką lošt Skr …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”